Labas, aš esu

Ugnė Helenė


Mama ir tėtis mane pavadino Ugne, Dievas - Elena (graikų kalboje Helena), o aš save vadinu svajotoja, kuri skraido tarp žemės ir dangaus, kuriai nuolat norisi kurti, ieškoti įkvepiančių vietų, vaizdinių, netikėtų derinių ir visa tai užfiksuoti.

Gyvename kosminės raketos greičiu ir pro mus praskrieja nesuskaičiuojamas kiekis vaizdinių, kuriuos visi matome skirtingai. Tavo ir mano akis tą patį paukštį, plunksną, ąsotį su vandeniu, kėdę matome skirtingai, fiksuojame skirtingas detales.


Esu tam, kad užfiksuočiau pro šalį skriejančius vaizdinius, ir tai padaryčiau savaip, taip kaip matau aš - lengvai, minštai, šviesiai, estetiškai, jausmingai. Akcentuodama detales bendrame paveiksle ar pagaudama tikrą emociją - kokia ji bebūtų - juokas, pyktis, nuostaba, ašara, džiaugsmas.

Visa tai apie Tave per mane.


“Ugne, Tavo užfiksuotos akimirkos tobulai tobulos, labai. Ačiū!”


dėkinga už galimybę

~ Išlaukti ~


“Dėkinga, už visas savo gyvenimo patirtis, už kantrybės pamokas.
Kad verta išlaukti, kad verta neforsuoti įvykių, kad verta tiesiog būti.”

01 / 03